- prakopnė
- prakõpnė sf. (2), prakopnė̃ plg. prakapimas. 1. Kp, Lkm plika, nesužėlusi vieta javuose: [Rugiai] auga guostais ir prakopnėm (nelygiai sužėlę) Drsk. Rugius sniegas išgulėjo, tai prakopnė̃m nėra Antš. ║ nedidelis ko sklypelis (visame plote): Kelmynėj gali pjaut tik prakopnėm (pradalgės neišvarysi) Antš. 2. aukštesnė vieta, kur pirmiausia nutirpsta sniegas: An daboj (žiūrėk) – kiškis prakopnėj sėdi Švnč. 3. nuotolis, tarpas: Ai (ar) didelė da te bus prakõpnė nuo alksnyno lig tiltui? Rš. ║ Kp laisvas laiko tarpas: Aš jau neisiu darbymetėj namo, bet kai pastaikys kokia prakopnė̃lė, tai tada Pnd. 4. Lkm duobė kelyje.
Dictionary of the Lithuanian Language.